- ravinėti
- ravinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Ds iter. dem. ravėti 1: Piktažoles palengva ravinėjau J.Jabl. Pritūpusi tarpuežyje, ji ravinėjo dilgėles, balandas rš. Ravinė́k po biškį bul’bas ir nuravėsi Slm. Kiti vyrai ravinė́[ja] tupinė[ja] aplink kapus, o tėvas – ne Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.